Interviu su ŠIAURĖS AMERIKOS PSICHOPATAIS

Šiaurės Amerikos Psichopatai – kas jie per velniai, kodėl psichopatai, apie muziką ir galų gale, kodėl prasivardžiuoja urodais?


Trumpai - kada kas kaip ir dėl ko iki Šiaurės Amerikos Psichopatų?

Patrick Bateman: iki tol – keli metai rimavimo, kuris po to virto, drįsčiau teigti, profesionaliu rimavimu,
keletas metų įrašų namie ir pasirepavimo, kuris, drįsčiau teigti, dar nevirto profesionaliu. Dar yra alter ego,
kuris mažiau susijęs su repu, daugiau su eksperimentavimu.
Lunatic: Iki ŠAP apie 10 metų reguliariai įrašinėjau su keliomis grupėmis. Tiek muzikinė pusė, tiek ir
tematika kardinaliai kontrastuoja su tuo, ką darome dabar.

Kodėl toks pavadinimas?

Patrick Bateman: su kolega visą laiką buvome ne-tas-žodis-kokio-juodo humoro atstovai. Turiu omenyje –
ką šlykščiausio galite sugalvoti, tas mums ir juokingiausia. Laidotuvės, pavyzdžiui, yra vienas juokingiausių
dalykų. Juokingesnis už jas gal tik JUmoro festivalis „Juokis“. Nors bendrai, ne – „Juokis“ yra liūdniausias ir
labiausiai širdį slegiantis dalykas pasaulyje. Pardon, grįžkim prie pavadinimo.
Man žiauriai patiko knyga ir filmas „American Psycho“ (pagrindinio herojaus vardas – Patrick Bateman).
Patiko ji ir tokiam žmogeliui iš Kanados (Lunatic), kuris pripjovė ir išniekino kažkokį kiną. Pasirinkome
Amerikos Psichopatą ir Kanados Psichopatą kaip didžiausių psichų simbolius. Dabar kai galvoju, mes gal ir
įkūnijam juos visai neblogai: mano tekstų herojus yra toks aukštesnės klasės psichas, kuris rafinuotai niekina
kitus, o Lunatikas yra tiesiog bjauriai šlykštus – su visomis (kūno) detalėmis.
Lunatic: JAV turi Amerikos psichopatą. Kanada taip pat turi savo psichopatą. Kodėl gi šiems bepročiams
nesuvienijus jėgų?

Santykiai su Necro ir kodėl jo instrūmai?

Patrick Bateman: prisipažinsiu, Necro tekstų mintinai nemoku, ir gabalų ant repeato nesukdavau. Tačiau
jis yra šios stilistikos repo guru ir daro instrumentalus tiesiai į dešimtuką. Baimė, siaubas, kraujas, visi kūno
skysčiai ir organai – štai, ką aš girdžiu sklindant iš kolonėlių, skambant Necro instrumentalams.
Lunatic: Necro kūryba domiuosi jau seniai. Manau, jo instrumentalai labiausiai atitinka mūsų kūrinių turinį ir
atmosferą. Su pačiu Necro taip pat buvo kalbėta. Jo palaiminimą turime.

Nuo instrūmo prie teksto. Kas įkvepia? Ar yra tabu?

Patrick Bateman: nemanau, kad yra nuo instrumo prie teksto. Būna nuo teksto prie instrumo. Pirmiausia
sugalvojam kūrinio idėją, temą. Tada parašom tekstus ir ieškom tinkamo intrumo. O tekstui įkvėpti gali bet
kas. „Sanitarams“ įkvėpė nuolat visur matomi urodai, pradedant cigarečių prašinėjančiais marozais, baigiant
amžinai šūdino vynelio už pitaką prisisiurbusiais alkašais, dėl kurių problemų amžinai „kalti visi kiti, tik ne
jie“ ir kuriems valdžia – vagys ir t.t. Parazitai, ne žmonės.
Dėl tabu tai – ankstesniuose savo projektuose nesikeikdavome, dabar keikiamės. Ir gerai yra tą rūgštį
išleisti. Tabu temose, matyt, nėra.
Lunatic: Įkvėpimu to nepavadinčiau. Mano atveju, tai yra agresijos, kylančios dėl aplinkui vykstančio
chaoso, idiotizmo, degradacijos, išlaisvinimo forma. Taip pat mėgstu juodąjį humorą. Tabu tikrai nėra ir tuo galėsite įsitikinti.

 

www.youtube.com/watch
(ŠAP - Sanitarai)
 

ŠAP muzikos siunčiama žinutė? ar klausytojai supranta? kiek joje ironijos, kiek agresijos ar tai
tik orginalus požiūris?


Patrick Bateman: Manau, pirmiausia, ŠAP siunčiama žinutė yra tai, kad repas yra platus koncepcijoms/
idėjoms. Paaugliai reperiai nori aiškint visiems apie gyvenimą savo dainose, nors išvis nieko nenutuokia apie
jį! Kokio velnio jūs tai darote?! Nors čia matyt paaugliškas maištingumas. Paaiškint visiems kaip ir kas. Po to
repuoja kas ką myli, nemyli, kaip pučia. Tas pats per tą patį. Jeigu tai būtų daroma originaliai – viskas ok. Bet
dabar tai yra daroma vienodai ir tiesiog neįdomu negirdėti nieko naujo.
Vėl nuklydau. Mes tiesiog pasakojame istorijas. Tokias, kokios būna spaudoje kasdien. Na, gal ne kasdien.
Bet būna, kad sukapoja ten koks bendradarbis bendradarbę, pastoviai užmušinėja kas nors ką nors. Ironijos,
matyt, mažai, viskas tiesiai šviesiai. Agresijos daug, nes nuolat pribaigia matyti tam tikrus dalykus. Manau,
žinutė yra ta, kad mes daiktus įvardijame tikraisiais vardais. Pvz. urodus urodais, parazitus parazitais.
Nebemėgstu prisikalbėti, bet pvz., turėtų būti gabalas „Atostogos“ apie Palangą. Aš pvz negaliu pakęsti to
viso kaimo, kuris ten suvažiuoja. Genetiniai kvazimodai. Tai aš tiesiog ir pasakysiu, ką apie juos manau. Turiu
tam teisę. Turiu teisę turėti nuomonę.
Lunatic: Agresija ir ironija organiškai persipina. Pasverti kiek vieno ar kito elemento yra kūriniuose
neįmanoma, bet to ir nereikia. Žinutė yra paprasta. Atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui ir pradėti
mąstyti galva.

Piktas repas artimas MC bettlo stilistikai - ar dalyvautumėte jei būtų 2x2 ir kodėl manot iki šiol
nebuvo?


Patrick Bateman: Jeigu būtų internetis betlas – dėl paties dalyvavimo tai tikrai dalyvautume. Tik kad darbas
mažai palieka laiko gyvenimui, bet, manau, surastume. Anksčiau bandžiau patekt į internetinius betlus, bet
dar trūko skillsų, kaip matau dabar, žiūrėdamas atgal. Norėčiau sudalyvauti realiame betle, bet nesinori
likti betkaip, norisi pasiruošti, o tam, mano manymu, reikia ilgai freestyle‘int kiekvieną dieną. Ką pasakyti
varžovams, tikrai turėčiau, kolega gali paliudyti.
Lunatic: Apie tai esame šnekėję. Manau, kad komandiniame battle tikrai dalyvautumėme. Kodėl nebuvo?
Galėčiau paklausti: kodėl iš vis nebuvo mc battle‘o? Nes praėjusių renginių taip vadinti neapsiverčia liežuvis.
Kodėl nedalyvavau iki šiol? Nenorėčiau, kad varžovas ant scenos apsivemtų. Ne itin norėtųsi atjungti
įsižeidusio mailiaus.

Požiūris į Lietuvišką repą? Orginalėja, merdėja, progresuoja, krūva nuobodžių mp3 ar dar kaip
kitaip? kas gerai, ko trūksta?


Patrick Bateman:
lietuviškas repas tą tikrumą, kuriam jaučiu nostalgiją, turėjo kokiais 2004 metais. Tų laikų
veikėjai yra ir bus vėliavnešiai. O dabar yra patinkančių dalykų, jaunoji karta užaugo ir daro kokybiškai,
man visada labai patiko klaipėdiečių stiliukas, jie turi kažką tokio nuoširdžiai tikro ir savo.
Tik aš niekad nesuprasiu to noro prieš išmokus normaliai daryti savo reikalą, leisti albumą. Kažkaip buvo tokia mada – tik pradeda repuoti ir jau galvoja, kaip čia kada albumą išleisti. Aš visada norėjau pirmiausia pasiekti kažkokią kokybės kartelę. Aišku, practise makes perfect.
Lietuviškas repas dabar yra padrikas, sakykim. Ir tai, matyt, labai gerai atspindi. Kaip paauglys turintis tapti
savarankišku, taip ir reperiai dabar vaikšto iš kampo į kampą ir galvoja – ką daryt, kodėl nėra renginių ir
pan. Manau, reiktų tiesiog daryti savo reikalą, o ne ieškoti kas kodėl. Nežinau ar tai progresas, bet šiaip gal
tiesiog natūralus vyksmas. Kas iš to išeis – pamatysime. Galų gale, pvz despotų klauso kaip niekad daug
žmonių. Ir gal net tik nedidelė dalis jų save priskirtų prie reperių. Kas, mano manymu, yra gerai. Aišku, repo
fašistai rėks, kad repas turi būti repiškas ir tik reperiams. Bet mano manymu, jeigu darai savo reikalą ir tai
mėgsta daug žmonių – dvigubai super. O tie, kurie ten „yo dawg that‘s bullshit, naah mean...“ tai gali eit ir
užsikrušt požeminėse perėjose beatboxindami ir juodukų geto Lietuvoje ieškodami.
Lunatic: Niekada nebuvau lietuviško repo mėgėjas. Atlikėjų daug. Vieni stengiasi eiti jau pramintu
taku, kiti ieško naujų sprendimų. Negalėčiau išskirti labiausiai progresuojančių ar merdėjančių. Trūksta
individualumo, drąsesnio, radikalesnio požiūrio, noro eksperimentuoti. Iš esmės – trūksta asmenybių.

Albumas kurį rekomenduotumėte dabar išgirst visiem skaitantiems?

Patrick Bateman: Jeigu repo, tai Mos Def‘o ką nors, arba ką nors iš Tres Records (Shawn Jackson, Co$$)
arba  Vinny ChaSe  “Survival of the swag”, arba Blu, arba Elzhi tribute’ą Nas‘ui. Žodžiu, true emceeing. Jeigu
ne repo tai gal Debruit naują albumą. Gal siūlyčiau paklausyti senos geros muzikos – roko kokio. Pavyzdžiui,
aš, kai kokioj nors situacijoj gyvenimas duoda man per žandą, grįžtu namo niūniuodamas The Rolling
Stones „You Can‘t Always Get What You Want“. Padeda, matyt. Ai va, paklausykit amžiną atilsį Gil-Scott
Heron paskutinį albumą. Šiurpuliai eina per kūną.
Lunatic: Tai tikrai nebus repo albumas. Šiuo metu rekomenduočiau seną gerą Panteros „Cowboys from
Hell“.

Baigiamasis žodis liaudžiai?


Patrick Bateman: Visi mes mirsim.

Lunatic:
s bogam, k čiortu !
Patalpino: Simas
Rate: +
9
-
3

2012-08-07 23:16 Views (1484) Rate (6) 1 Comment »



Komentarai